Dvidešimt šeštoji piligriminė kelionė pėsčiomis nuo Suvalkų iki Aušros Vartų buvo ypatinga, nes vyko Gailestingumo metais. Jos pagrindinis šūkis skambėjo taip: „Gailestingumas-vilties šaltinis“.
Ši piligriminė kelione buvo ne tokia gausi dalyviais, kaip ankstesniais metais, to priežastis, jos laikas sutapo su Pasaulinėmis Jaunimo Dienomis Krokuvoje. Ne tokia gausi dalyviais, bet ne mažiau kupina entuziazmo, ne mažiau džiaugsminga, ne mažiau skambėjo dainų ir ne mažiau spinduliavimo tikėjimą. Priešingai, nepaisant kaprizingo oro piligrimai į Gailestingumo miestą įžengė kupini maldos, linksmi, dvasiškai turtingai. Įžengė į Aušros Vartus, pas Gailestingąją Motiną Mariją, kaip savo dainose apdainavo, įžengė su fantazija – šokdami, dainuodami, grojant gitaromis, mušant būgneliais ir skambalais. Taip jie nusilenkė Motinai Marijai iki žemės.
Tada jie lankėsi mieste neaplenkdami ir mūsų Vilniaus hospiso. Čia sveikinančiųjų džiaugsmas persipynė su atvykstančiųjų piligrimų džiaugsmu. Tai buvo bendra malda, dainos, linksmi pokalbiai prie hospiso vaišių stalo.
Piligrimai lankydamiesi hospise parodė, kad gailestingumas gali plisti ne tik malda, bet ir darbais. Jie dosniai parėmė hospiso Vilniuje misiją, už ką pacientų vardu sakome nuoširdžius padėkos žodžius. Sumanūs piligrimai įteikė ypatingas dovanas visai hospiso šeimai:Švč.M. Marijos Krikiščionių Pagalbos statulą, kuriai patikėsime visą hospiso šeimą ir atminimo lentelė su užrašu – ” Viešpaties Dievo užpečkis”. Ši lentelė buvo padaryta piligrimų, kaip ženklas patvirtinantis, kad šis hospisas yra vieta, kur kiekvienas jaučiasi itin gerai, kaip pas Dievą užpečkyje. Ši lentelė rado savo garbingą vietą hospiso terasoje. Tai bus visų hospiso draugų sekančių susitikimo vieta…
Iki susitikimų „Viešpaties Dievo užpečkyje”
Tadeusz Andrzejewski, ses. Michaela ir visa hospiso bendruomenė