Laukėmė jų kaip šeimos. Mus turėjo aplankyti Pirmosios Lenkijos ir Lietuvos Ponios. Visi ruošėsi tam, kad galėtų tinkamai jas priimti – savanoriai, darbuotojai ir netgi mūsų pacientų šeimos. Taip pat atvyko mūsų draugai iš Lenkijos. Visi jautėmė, kad tai ypatinga diena. Tokia ji ir buvo.
„Esu čia jau antrą kartą ir dar kartą patyriau, kad hospisas tai yra gyvenimas“ – pasakė Ponia Agata Kornhauser-Duda, sveikindama gausiai susirinkusius mūsų hospise. „Prisipažinsiu, kad pirmą kartą išgirdus apie Sesers Michaelos svajonę pastatyti Vaikų hospiso skyrių, negalėjau sau to įsivaizduoti. O dabar stovime šioje vietoje kur ta svajonė tampa realybe. Man tai yra ypatinga vieta, kurią aš visada remsiu“.
Nepaprasti buvo ir Ponios Dianos Nausėdienės žodžiai – „Esu neparastai sujaudinta šio pasveikinimu. Girdžiu kai kreipiates į mus mūsų Pirmosios Ponios. Taip galima pasakyti tik namuose, būnant tarp savų. Esu nepaprastai dėkinga už šiuos žodžius“ – pridūrė Ponia Nausėdienė.
Mus aplankė dvi didelės širdys, kurių dėka jaučiame didelę meilės jūrą. Suteikėte mums viltį, meilę ir savo būvimą, mums sunku išreikšti dėkingumą. Šie namai – pirmasis Lietuvoje vaikų hospiso skyrius atsirado Jūsų dėka, Jūsų pagalbos dėka ir visada bus Jūsų namais.
Po susitikimo su hospiso bendruomene Pirmosiso Ponios susitiko su mūsų ligoniais, kalbėjosi su šypsena ir jautrumu. Po to apžiūrėjo Vaikų hospiso skyriaus pirmą aukštą. Mūsų hospiso bendruomenė padėkojo Pirmosioms Ponioms užpgalbą ir paramą hospiso misijai. Dėkojame visiems darbuotojams ir savanoriams už skirtą laiką, darbą ir pagalbą.
ses. Michaela
