Pal. Kun. Mykolo Sopočkos hospise vyko ilgai planuoti naujų savanorių mokymai. Ankstyvą rytą rinkosi didelis būrys žmonių, kurie savo gyvenime atrado laiko savanorystei hospise. Hospiso direktorė Ses. Michaela 9 val. pasveikino visus susirinkusius ir padėkojo už ryžtą dovanoti laiko geriems darbams. Būsimi savanoriai buvo supažindinti su hospisų atsiradimo istorija, aptarė hospiso misijos ypatumus ir veiklą Lietuvoje. Visi drauge, Gailestingojo Jėzaus kongregacijos seserų koplyčioje Šv. Mišių metu meldėsi už hospiso ligonius ir jų artimuosius, darbuotojus bei savanorius, geradarius ir aukotojus.
Po maldos visi grįžo į hospisą, kur laukė susitikimas su hospiso kapelionu, kuris kalbėjo apie dvasinės slaugos reikšmę, dalinosi asmenine patirti ir išgyvenimais palietus sunkiai ligai. Pasistiprinę pietumis trečioje paskaitoje
drauge su hospiso psichologe nagrinėjome ligonio ir jų artimųjų išgyvenamus sunkumus mirties akivaizdoje ir savanorio vaidmenį tokiomis akimirkomis. Pasiskirstę grupėmis atlikome užduotis, kurios modeliavo įvairias situacijas ir tinkamas bei netinkamas reakcijas į jas. Atsikvėpę ir pabendravę prie arbatos buvome pasiruošę atviromis širdimis išgirti hospiso slaugytojos patarimus, praktiškai prisiliesti prie galimų pagalbos būdų. Mokymų dieną užbaigėme aptardami savanorystės galimybes ir diskutuodami.
Šis sekmadienis dalyvius paskatino naujai atrasti gyvenimo vertybės, suvokti laiko bei gyvenimo širdimi, prasmę.
Dėkojame visiems lektoriams ir dalyviams už bendrystę ir iki susitikimų
tarnystės hospise, kelyje!
Savanorių koordinatorė
Aušra Taločkaitė
