„Iš virtuvės jau sklinda ruošiamų pietų kvapas, besišypsanti virėja ramiai ant stalo dėlioja įrankius, kažkur koridoriuose šurmuliuoja atvykę svečiai – Vilniaus palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospise sujudimas. Didelė dalis žmonių šią vietą savo galvoje piešia itin niūriomis spalvomis, tačiau čia dirbantieji įsitikinę – būtent paskutinei kelionei besiruošiantys žmonės geriausiai žino, kas iš tikrųjų yra gyvenimas”.